Inga Goštautaitė
Inga Goštautaitė - graphic artist. Was born in 1992 06 16 in Šiauliai, Lithuania. Since 2012, studies graphics in Šiauliai university, Art faculty. Participates in various art projects and group exhibitions.
The main object of inspiration is human. Artist analyzes and criticizes humanity management methods, depicts mental and physical conditions of a person in the surrounding external world and constantly changing inner world, looks for a purpose of existence. Open compositions, used cold colors and various mutations, deformations and metamorphoses of subjects dramatize the chosen themes. Artist likes to experiment: combines various fine art techniques, uses different types of materials. Lately she is creating photo manipulations.
,,Change”
Distance between human and nature was made by urbanization. It also changed old values and traditions. Now we are a part of modern industrial society, that’s why busyness, rushing, pressure and stress turned into our routine. However, thanks to excess of information, we become more intellectual and conscious. We begin to understand, that we are killing ourselves by trying to keep up accelerating pace of life: long-term stress exhausts our body, weakens the immune and nervous systems, occurs various diseases. Recently, number of eco communities increased: more and more people choose healthy lifestyle, search for inner peace and harmony.
,,Change” is a collection of photo manipulation art. It consists of 8 artworks that represents inner purification processes, human soul and body changes and reached emotional stability. In order to reveal a person’s, who lives in an urban environment and constantly suffers from stress, convergence with its surrounding, he is depicted as architectural object - rod and cable construction. First work is a symbolist picture of dying soul and disintegrating body. Next portraits gradually become more completed and easily recognizable. They show change in human thinking, replacement of material values to spiritual, returning of inner calmness. Appeared plant motifs symbolize connection with nature. Eighth portrait has a symmetrical composition, only a hint of architectural structures left. This picture, visually and symbolically, can be identified as a symbol of tree of life - embodies stability, inexhaustible vital energy, land-force, growth, rising to the top.
Inga Goštautaitė - dailininkė, grafikė. Gimė 1992 06 16 Šiauliuose. Nuo 2012 m. studijuoja Šiaulių universitete, Menų fakultete grafikos specialybę. Dalyvauja įvairiuose meniniuose projektuose ir grupinėse parodose.
Pagrindinis kūrybos objektas - žmogus. Kūriniuose dominuoja žmonijos valdymo metodų analizavimas ir kritikavimas, individo padėties, jį supančiame išoriniame pasaulyje, bei nuolat kintančio vidinio pasaulio vaizdavimas, egzistencijos prasmės paieškos. Temų dramatiškumą darbuose perteikia atviros kompozicijos, šaltos spalvos bei subjektų mutacijos, deformacijos, metamorfozės. Dailininkė nevengia eksperimentuoti: tarpusavyje derina skirtingas dailės technikas, naudoja įvairias medžiagas. Šiuo metu daugiau dėmesio skiria foto manipuliacijų kūrimui.
,,Pasikeitimas“
Urbanizacija atitolino žmogų nuo gamtos ir pakeitė per ilgą laiką susiformavusias vertybes ir tradicijas. Tapome modernios industrinės visuomenės dalimi, todėl nuolatinis užimtumas, skubėjimas, įtampa ir stresas virto mūsų kasdienybe. Kaip bebūtų, didelio informacijos srauto dėka esame ne tik intelektualesni, bet ir sąmoningesni. Pradedame suvokti, kad, stengdamiesi neatsilikti nuo greitėjančio gyvenimo tempo, naikiname save iš vidaus: ilgalaikis stresas alina organizmą, silpnina imuninę ir nervų sistemas, dažniau sergama įvairiomis ligomis. Pastaruoju metu sparčiai kuriasi ir plečiasi eko bendruomenės. Vis daugiau žmonių pasirenka sveiką gyvenimo būdą, pasineria į vidinės ramybės, harmonijos paieškas.
Foto manipuliacijų ciklą ,,Pasikeitimas“ sudaro 8 kūriniai, kuriuose pateikti vidinio apsivalymo procesai, žmogaus sielos ir kūno pokyčiai bei pasiektas emocinis stabilumas. Siekiant perteikti urbanistinėje terpėje gyvenančio, nuolatinę įtampą patiriančio žmogaus prisitaikymą ir supanašėjimą su jį supančia aplinka, asmuo darbuose vaizduojamas kaip architektūrinis objektas - strypų ir laidų konstrukcija. Pirmasis kūrinys yra simbolistinis mirštančios sielos ir yrančio kūno atvaizdas. Sekantys portretai palaipsniui darosi vientisi ir lengviau atpažįstami. Jie atsiskleidžia žmogaus mąstymo pasikeitimą, materialių vertybių iškeitimą į dvasines, sugrįžtančią vidinę ramybę. Atsiranda augaliniai motyvai, simbolizuojantys ryšį su gamta. Aštuntajame portrete vyrauja simetrija, lieka tik architektūrinių konstrukcijų užuominos. Jį galima tapatinti su gyvybės medžio simboliu, ne tik dėl vaizdinės prasmės, bet ir dėl simbolinės reikšmės - įkūnija stabilumą, neišsenkančią gyvybinę energiją, žemės jėgą, augimą, kilimą į viršų.